Steigiant įmonę – ne visada, tačiau tam tikro juridinio asmens atveju – reikalingas įstatinis kapitalas. Kas tai? Tai yra lėšos, kurios yra surinktos įmonės steigimo metu. Pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės (UAB) atveju įmonės steigimo metu yra viešai skelbiamos akcijų vertės, kurios yra parduodamos už tam tikrą sumą. Asmuo, kuris nusiperka UAB akcijų – tampa bendrovės akcininku, taigi, dalinai ir jos veiklos puoselėtoju. 

Lėšos, kurios yra surenkamos iš pardavimų – tampa kapitalu, kuris yra reikalingas veiklos vykdymui. Įmonės gali savo turtą valdyti taip, kaip nori ir kaip reikia, kad veikla sektųsi kuo geriau: galima investuoti, padengti išlaidas, atlikti įvairaus tipo prekių arba paslaugų pirkimus ir t.t. 

Įstatinio kapitalo dydis priklauso nuo to – koks yra įmonės tipas. Kuo didesnės sumos yra investuojamos į įmonę – tuo didesnė yra investicinė rizika. Surinkta įstatinio kapitalo suma negali būti išimama ir leidžiama be kreditorių sutikimo bei esant tam tikriems įmonės įsipareigojimams, kurie dažnai būna nurodyti jos steigimo metu.

Įmonei sėkmingai vykdant veiklą, gaunant pelną – akcininkai gauna ir savo dalį, kuri yra pateikta dividendų pavidalu, o suma kinta priklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus ir tuo pačiu kiekvienos įmonės sudarytos išmokėjimo tvarkos, kuri gali skirtis.

Ar įstatinio kapitalo dydis gali būti keičiamas, kai įmonė jau funkcionuoja? Tikrai taip. Tai galima padaryti įstatymuose pateikta tvarka. Kapitalas gali būti ne tik didinamas, tačiau ir mažinamas. Kiekviena situacija yra unikali ir stengiantis, kad įmonei pavyktų sėkmingai funkcionuoti – koreguojami ir tiek įmonės kapitalo dydžiai, tiek kiti įmonės vidaus tvarkos reglamentai. Kapitalo mažinimas dažniausiai atliekamas tik tokiu atveju, kai yra didelė rizika ir norima ją sumažinti daugiau neinvestuojant didelių sumų. Visgi, net ir mažinant sumas reikia įvertinti, jog egzistuoja tam tikros valstybės nustatytos ribos, kurios yra taikomos kiekvienam juridiniam asmeniui atskirai.

Minimalus pradinio įstatinio kapitalo dydis pagal įmonės tipą:

• Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB) – 2 500 eur.

• Akcinė Bendrovė (AB) – 25 000 eur.

• Individuali Įmonė (IĮ) – nereikalingas įstatinis kapitalas.

• Mažoji Bendrija (MB) – nereikalingas įstatinis kapitalas.

• Fondas – nereikalingas įstatinis kapitalas.

• Ūkinė Bendrovė (ŪB) – nereikalingas įstatinis kapitalas.

• Asociacija – nereikalingas įstatinis kapitalas.

Lietuvoje, remiantis įstatymais, yra nustatyta minimali įstatinio kapitalo riba tik UAB bei AB atveju. Jeigu Jus domina įmonės steigimas kitose šalyse – reikia remtis tos šalies įstatymais. Įstatymai apibrėžia, kad uždarosios akcinės bendrovės minimalus kapitalas steigimo metu negali būti mažesnis nei 2 500 eurų, o norint įsteigti akcinę bendrovę – negali būti mažesnis nei 25 000 eurų. Pasikartosime, kad tai yra grindys, o lubų – nėra, taigi, kapitalo dydis priklauso nuo susitarimo.

Svarbu tai, jog įstatinis kapitalas gali būti pateiktas ne tik piniginiu pavidalu, tačiau ir kitomis formomis, tai yra, materialiniu pavidalu, turtu. Tačiau net ir tokiu atveju piniginė išraiška turi būti ne mažesnė nei ¼ įstatinio kapitalo sumos.

Nusprendus didinti arba mažinti įstatinį kapitalą – reikia laikytis reglamento su kuriuo detaliausiai gali supažindinti apskaitininkas bei teisininkai.

Įstatinio kapitalo didinimas dažniausiai pasirenkamas, kadangi:

1. Norima įtraukti daugiau lėšų, kurios padėtų plėsti įmonės veiklą.
2. Norima užtikrinti įmonės finansinį stabilumą bei sėkmingą įsipareigojimų vykdymą akcininkams.

Kapitalo didinimas gali būti atliekamas keliais būdais. Vienas dažniausių – papildomų investicijų pritraukimas iš akcininkų bei įmonės lėšų (įmonės lėšos, tai: akcininkams nepaskirstytas pelnas arba rezervai ir jų priedai). Tiesa, jeigu įmonė turi nuostolių, kurie dar nėra nepaskirstyti – tokiu atveju kapitalo didinimas galimas tik iš materialiojo turto perkainojimo rezervo. Greičiausias būdas padidinti kapitalą yra tiesiog padidinti akcijų nominalią vertę. Tai ir paprasčiausias būdas. Reikia nepamiršti ir to, kad priėmus sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo – būtina apie tai per 10 darbo dienų apie tai pranešti Registrų centrui.

Įstatinio kapitalo mažinimas dažniausiai reikalingas todėl, kad:

1. Gali būti norima sumažinti įmonės akcijų paketą.
2. Jeigu norima akcininkams išmokėti įmonės lėšas (kai, pavyzdžiui, aktualus įmonės likvidavimas [UAB likvidavimas ; MB likvidavimas]).
3. Galimai, jeigu reikia pertvarkyti paliktas įstatinio kapitalo sudarymo klaidas.
4. Siekiant sumažinti galimus nuostolius tam tikruose finansiniuose įsipareigojimuose.

Detaliau apie įstatinio kapitalo mažinimą galima sužinoti 52 str. | Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Jame taip pat yra nurodoma, kad: „Dokumentas, patvirtinantis sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“. Taip pat pabrėžiama, kad: „Įstatinis kapitalas laikomas sumažintu tik pakeistus įstatus įregistravus juridinių asmenų registre. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti bendrovės įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, dienos, išskyrus šio Įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį“.

Sprendimas dėl kapitalo sumažinimo gali būti priimamas tik visuotinio susirinkimo metu, kuomet dalyvauja bent jau  ⅔ visų narių.