Ekonomikos terminų žodyne žodis „Pelnas“ yra apibūdinamas kaip: „Įmonės gaunamų pajamų ir patiriamų sąnaudų skirtumas“. Pagrindinis teisės aktas, kuris nustato pelno įstatymą, yra Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (įsigaliojo 2002-01-01). Kiekvienais metais šalies įstatymas, kuris yra susijęs bei apibrėžia įmonės pelną – kinta, tad buhalteriai turi sekti atnaujinimus, kuris padeda tinkamai vesti apskaitą ir įvertinti įmonės pelną.

Pelno mokesčiai yra apmokestinami:

1. Lietuvos Respublikoje veikiantys juridiniai asmenys (Lietuvos apmokestinamasis vienetas):

• Uždarosios akcinės bendrovės (UAB ir AB);
• Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai ir kredito unijos);
• Tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos;
• Žemės ūkio bendrovės;
• Individualios įmonės;
• Valstybės įmonės;

2. Užsienio valstybės juridiniai asmenys arba organizacijos (užsienio apmokestinamasis vienetas)

Pelno mokesčio nereikia mokėti:

1. Biudžetinėms įstaigoms;
2. Lietuvos bankui;
3. Valstybei ir savivaldybėms;
4. Valstybės ir savivaldybių institucijoms;
5. Europos ekonominių interesų grupėms;

Kokia jo reikšmė versle?

Didesnis pelnas suteikia galimybę verslui imtis daugiau skirtingų metodų siekiant dar didesnio pelno, tai yra, turima daugiau finansų verslo plėtotei: investicijoms, galimybėms, reklamai, žmogiškųjų išteklių didinimui ir t.t. Maksimalus pelnas neturi ribų, kinta priklausomai nuo įmonės veiklos galimybių bei siekių.

Su pelnu susijusios sąvokos:

• Pelnas prieš apmokestinimą (angl. EBT, earnings before taxes). Tai yra rodiklis, kuris  apskaičiuojamas prie įmonės grynojo pelno pridėjus pelno mokestį.
• Veiklos pelnas (angl. EBIT, earnings before interest and taxes). Veiklos pelnas yra apskaičiuojamas prie grynojo pelno pridedant pajamų mokesčio ir palūkanų sąnaudas.

Kuo pelnas skiriasi nuo pajamų?

Lyginimo kriterijus	Pajamos	Pelnas
Reikšmė	Pajamos gali būti gaunamos iš bet kokios veiklos: prekių arba paslaugų pardavimas ir t.t., kurios yra suteiktos per tam tikrą laiko tarpą.	Pelnas apibrėžiamas kaip suma, kuri lieka atėmus sąnaudas, išlaidas bei mokesčius. Rezultatas juos išminusavus – grynasis pelnas.
Priklausomybės santykis	Pajamos nėra priklausomos nuo pelno.	Pelno dydis kinta nuo gautų pajamų.
Reikšmingumas	Bet kokios pajamos yra privalomos, kadangi tik tokiu atveju verslas gali išsilaikyti bei augti.	Pelnas yra atlygis, kuris gaunamas už rizikingus veiksmus įmonės veikloje. Gautas pelnas yra toliau naudojamas įmonės veikloje.
Sąvokos	Veiklos pajamos.	Bendrasis pelnas (ekonominis pelnas), grynasis pelnas, konsoliduotas pelnas, ribinis pelnas.

Pelnas (ir pelningumas) gali būti didinami:

1. Pašalinus nereikalingas išlaidas.
2. Skatinant klientus pirkti daugiau (pavyzdžiui, pasitelkus reklamos priemones).
3. Naudojantis atsargų valdymo sistemomis.
4. Vengiant bereikalingo švaistymo.
5. Tariantis dėl patrauklesnių sąlygų su tiekėjais.
6. Didinant prekių arba paslaugų kainas.
7. Ieškant naujų rinkos galimybių.
8. Plečiant produktus arba paslaugas.

Rizika yra pelno “palydovė”. Ar verslo plėtros strategija pasiteisins, ar ne – priklauso nuo daugelio veiksnių.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija nurodo, kad pelno mokesčio mokėtojai yra:

1.      Lietuvos vienetas.

Tai yra juridinis asmuo, kuris yra įregistruotas Lietuvoje remiantis teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat tai gali būti Lietuvoje įsteigtas kolektyvinio investavimo vienetas, kuris neturi juridinio asmens statuso.

2.      Užsienio vienetas.

Tai yra užsienio valstybės juridinis asmuo arba organizacija, kuri yra įsikūrusi užsienio valstybėje ir veikia pagal tos šalies valstybės teisės aktus. 

Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos pajamos, kurios yra gautos Lietuvos  Respublikoje  ir ne Lietuvos Respublikoje, tai yra:

• uždirbtos Lietuvoje;
• uždirbtos užsienio valstybėje.

50 straipsnis. Pelno mokesčio deklaracijos ir ataskaitos, nurodo, kad Pelno mokesčio deklaracijų rūšys yra:

1) metinė pelno mokesčio deklaracija;

2) avansinio pelno mokesčio deklaracija;

3) deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį;

4) užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje (nuolatinės buveinės) deklaracija;

5) deklaracija apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį;

6) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracija.

Pelnas yra apmokestinamas:

15 proc. mokesčio tarifu.

Šis tarifas yra apmokestinamas:

• Lietuvos vienetų arba šalyje esančių nuolatinai veikiančių juridinių asmenų pelnas.
• Pajamos, kurios yra gaunamos iš paskirstytojo pelno.
• Apmokestinimas yra taikomas ir tokiu atveju, kai gaunama parama ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį (be atskaitymų).
• Jeigu gaunama paramos dalis iš vieno tiekėjo per apmokestinamąjį laikotarpį grynais pinigais viršija 250 MGL dydžio sumą (be atskaitymų).
• Ir laivybos vienetų fiksuota pelno mokesčio bazė (be jokių atskaitymų).

   5 proc. mokesčio tarifu.

• Taikomas vienetui, kurio esamas darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio suma neviršija 300 000 eurų. Tiesa, VMI nurodo, kad ši taisyklė negalioja: 1) individualioms įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc. ir daugiau, akcijų; 2) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų; 3) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai (akcininkai, nariai ar pajininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 proc.
• Taip pat taikomas tokiu atveju, kai kooperatinėms bendrovėms, kurių pajamas per paskutinius mokestinius metus daugiau nei 50 proc. sudaro pajamos, kurios yra gautos iš žemės ūkio (taip pat įskaitomos ir tos pajamos, kurios yra gautos už parduotus žemės ūkio produktus, kurie yra įsigyti iš savo šeimos narių).
• Lengvatinis pelnas yra taikomas ir pagal PMĮ 5 str. 7 dalį. Jis nurodo, kad: “<…> iš paties mokesčio mokėtojo vykdomoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų pagal nustatytą formulę apskaičiuota apmokestinamojo pelno dalis apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą…”, jeigu  pajamas iš turto panaudojimo, pardavimo arba kitokio perleidimo gauna asmuo, kuris veiklą vykdo Lietuvoje bei jo turtas pagal autorių teises nustatyta tvarka yra saugomas kompiuterio programa bei atitinka patentabilumo kriterijus (o veikla saugoma Europos patentų tarnybos, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis).

0 proc. mokesčio tarifu.

Šis tarifas yra taikomas naujai įregistruotam vienetui už pirmąjį mokestinį laikotarpį, jeigu jis:

• Per pirmąjį vykdomos veiklos mokestinį laiko tarpą neviršija 10-ies samdomų darbuotojų skaičiaus ir mokestinės pajamos yra ne didesnės nei 300 000 eurų. Taip pat tokiu atveju, kai veiklą vykdo fizinis asmuo arba fiziniai asmenys, kurie įrodo, kad per mokestinį laikotarpį veikla: 1) nebuvo sustabdyta; 2) nebuvo likviduojama; 3) nebuvo reorganizuojama; 4) akcijos nebuvo perleidžiamos kitiems/naujiems dalyviams.

Pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Įvertinus konkretų mokesčio mokėtojo prašymą ir tam tikras aplinkybes – mokestinis laikotarpis gali būti koreguojamas.

Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas vykdomas taip: iš per mokestinį laiko tarpą gautų pajamų atimamos LR įstatymuose nurodytos neapmokestinamosios pajamos bei atskaitomi pagal įstatymus leidžiami atskaitymai (atskaitymai tai yra patirtos sąnaudos (kurios yra įprastos tai konkrečiai veiklai), ir yra būtinos siekiant gauti pajamas.

Prie leidžiamų atskaitymų taip pat priskiriama:

1. Visos išlaidos, kurios yra skirtos darbuotojų naudai. Žinoma, tik tokiu atveju, kai darbuotojui skirta nauda yra paremta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nurodytomis nuostatomis.
2. Ir tos sumos, kurios pagal LR įstatymus atitinka valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas (yra skaičiuojamos: “<…> vieneto dalyvio (individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos tikrojo nario, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario) valstybinio socialinio draudimo įmokos”.

 Galimi ir ribojamo dydžio atskaitymai. Prie jų yra priskiriamos:

1. Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos patirtos sąnaudos.
2. Sąnaudos, kurios yra patirtos dėl ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo arba remonto (rekonstrukcijos).
3. Sąnaudos, kurios yra patirtos dėl komandiruočių.
4. Sąnaudos, kurios yra patirtos dėl investicijų į reklamą.
5. Nuostolis, kuris yra gaunamas dėl natūralios netekties.
6. Mokesčiai.
7. Priskiriamos ir beviltiškos skolos.
8. Išlaidos, kurios yra skirtos darbuotojų ir jų šeimų narių naudai.
9. Parama.
10. Narių mokami mokesčiai bei įnašai.
11. Mokestinio laikotarpio nuostoliai.
12. Palūkanos.
13. Ir t.t.

Negalimi atskaitymai yra tokiu atveju, kai:

1. Kalba eina apie PVM, kuris yra mokamas į biudžetą, taip pat – pelno mokestis.
2. Vykdomos netesybos, kurios taikomos dėl įsipareigojimų nevykdymo.
3. Ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius.
4. Taikomi dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas.
5. Kitos nesusijusios su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos.

kirtingos pelno mokesčio lengvatos taip pat yra taikomos:

• Investicijoms į MTEP (moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra) veiklą. Įstatyme nurodyta, kad lengvata taikoma: “MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto, tokio kaip „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės“, „kitas aukščiau neišvardintas materialusis turtas“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, „kitas nematerialusis turtas“, įsigijimo kaina ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama per trumpesnį nei įprastai – 2 metų laikotarpį”.
• Investicijoms į technologinį atsinaujinimą. Vienetas, kuris vykdo investicijas į technologinį atsinaujinimą, gali sumažinti už einamą mokestinį laikotarpį ir vėlesnius ateinančius 4 mokestinius laikotarpius apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną iki 100 procentų.
• Turtui, kuris yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti. Šis turtas turi būti: 1) “priskirtinas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms”; 2) turtas turi būti pagamintas ne anksčiau nei prieš du metus ir iki to laiko negali būti naudotas.
• Filmo ar jo dalies gamybai Lietuvoje. 
• Įmonėms, įgyvendinančioms stambius projektus. Lengvata taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d. 
• Laisvųjų ekonominių zonų įmonėms: “Jeigu zonoje vykdoma paslaugų teikimo veikla, lengvata galima naudotis ir tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonės vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių eurų sumą”.

Atskiro dėmesio vertas dividendų apmokestinamas. Dividendai bei kitos pajamos, kurios yra gaunamos iš paskirstymo pelno, yra apmokestinamos taikant 15 procentų tarifą. Išimtis yra taikoma tokiu atveju, kai asmuo visus metus be pertraukų valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų. Išimtis nėra taikoma dariniui arba keliems dariniams, jeigu jų tikslas buvo gauti mokestinę naudą, kuri prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES “dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ar tikslui” ir dėl to apmokestinimas yra taikomas pagal faktus bei aplinkybes.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija taip pat atskirai apibrėžia ir ne pelno siekiančias organizacijas bei jų veiklą. Išimtis tokioms organizacijoms yra taikoma nuo 2019-ųjų metų. Jos gali sumažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, kurios yra skiriamos einamąjį mėnesį arba numatomomis skirti per du vėlesnius mokestinius laikotarpius. Tiesa, negalima naudoti lėšų, kurios yra skirtos iš valstybės bei savivaldybių biudžeto, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto arba Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų šalies fondų, ES paramos, taip pat ir narių mokesčių bei t.t. Įstatyme yra nurodoma, kad: “Jeigu einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai skirtų lėšų suma yra didesnė negu už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios lėšos gali būti perkeliamos už vėlesnius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių lėšų sumą”.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas nurodo, kad pelno mokesčio sumą apskaičiuoja mokesčio mokėtojas (tai yra, dažniausiai, įmonės buhalteris). Pelno mokestis apskaičiuojamas remiantis paskutinės mokestinio laikotarpio dienos situacija. 

Nurodomi pelno mokesčio mokėjimo ir deklaravimo terminai:

	Deklaravimo terminas	Sumokėjimo terminas
Pelno mokestis nuo dividendų	Iki mėnesio (einančio po to mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti), 15 dienos.	Iki mėnesio (einančio po to mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti), 15 dienos.
Metinis pelno mokestis	Deklaruojama iki kito mokestinio laiko tarpo šešto (birželio) mėnesio 15 dienos (tais atvejais, kai finansiniai metais sutampa su mokestiniais metais).	Mokama iki kito mokestinio laiko tarpo šešto (birželio) mėnesio 15 dienos (tais atvejais, kai finansiniai metais sutampa su mokestiniais metais).
Avansinis pelno mokestis (tokiu atveju, kai apskaičiuojamas pagal numatomo mokestinio laiko tarpo pelno mokesčio sumą).	Deklaruojama iki mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 15 dienos	Mokama kiekvieno mokestinio laiko tarpo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Galimas pavyzdys, kai finansiniai metai sutampa su mokestiniais metais: I ketvirtis – iki kovo 15 d. II ketvirtis – iki birželio 15 d. III ketvirtis – iki rugsėjo 15 d. IV ketvirtis – iki gruodžio 15 d.
Avansinis pelno mokestis (tokiu atveju, kai apskaičiuojamas pagal praeitų metų gautus veiklos rezultatus).	Avansinis pelno mokestis turi būti deklaruojamas pusmečiais. Tai yra: už pirmuosius 6 mėnesius – deklaruojama iki mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 15 dienos. už 7 – 12 mėnesius deklaruojama  iki mokestinio laikotarpio devinto mėnesio  15 dienos.	Mokama kiekvieno mokestinio laiko tarpo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Galimas pavyzdys, kai finansiniai metai sutampa su mokestiniais metais: I ketvirtis – iki kovo 15 d. II ketvirtis – iki birželio 15 d. III ketvirtis – iki rugsėjo 15 d. IV ketvirtis – iki gruodžio 15 d.