Trumpai ir aiškiai – progresiniai mokesčiai yra tokia mokestinė sistema, kurios esmė, jog skirtingoms mokėtojų grupėms yra pritaikomi ir skirtingi mokesčių tarifai, o ne bendras, kuris nesiskiria priklausomai nuo asmens pajamų.

Progresiniai mokesčiai: kas tai?

Dažniausiai minimas yra progresinis pajamų mokestis. Juo remiantis gyventojai yra skirstomi pagal tai, koks yra jų pajamų lygis. Kuo didesnes pajamas asmuo gauna – tuo didesnis tarifas jam yra taikomas. Taip pat gali būti nustatoma minimali riba nuo kurios pajamų mokesčiai apskritai yra nemokami. Lietuvoje tokia neapmokestinama suma vadinama neapmokestinamųjų pajamų dydžiu.

Progresiniai mokesčiai yra šiose Europos šalyse: Slovėnija, Vokietija, Ispanija, Danija ir t.t.

Ar GPM progresiniai mokesčiai yra naudingi visuomenei, ar valstybei? Nėra vieningo atsakymo, tačiau toks mokestis dažniausiai pasirenkamas kaip svarbi priemonė kovoje su socialine atskirtimi, taip pat stengiantis sumažinti pajamų skirtumą tarp žmonių taip išlaikant socialinę lygybę. Mažinant mokesčius tai žmonių grupei, kuri gauna mažiausias pajamas – kuriama lygybė tarp jų ir daugiau uždirbančių.

Progresinių mokesčių privalumai

Svarbiausi GPM progresinio mokesčio privalumai yra:

• Skatina socialinę lygybę.
• Padeda (ar turėtų padėti) mažiau uždirbantiems gyventi geriau.

Progresinių mokesčių kontrargumentai

Nors progresiniai mokesčiai gali atrodyti labai patraukli mokestinė sistema, tačiau besipriešinantys jai nurodo svarius argumentus. 

1. Pažeidžiamas lygybės principas. Tai yra, žmonės tampa kategorizuojami pagal tai – kokios yra jų pajamos.
2. Mažesni mokesčiai konkrečioms visuomenės grupėms gali didinti vartojimą, o tai didina infliaciją bei mažina perkamąja galią. Žinoma, didesnis pirkinių, kurie nėra reikalingi, kiekis – taip pat yra neekologiškas gyvenimo būdas.
3. Didesni mokesčiai tiems, kurie uždirba daugiau – gali skatinti nenorą kelti kvalifikaciją ir tuo pačiu savo pajamas. Taip mažinama profesinės kvalifikacijos motyvacija.
4.  Progresiniai mokesčiai gali skatinti šešėlinės ekonomikos augimą.

Šis mokestis gali būti taikomas ne tik apmokestinant pajamas, tačiau taip pat ir bet kokius kitus objektus, kurie yra tam tikros vertės. Mokestinis tarifas yra nustatomas pagal prekės arba paslaugos vertę, kiekį ir panašiai, tad tai – individualu. Visgi, pasaulyje dažniausiai taikomas progresinis pajamų mokestis.

Progresiniai mokesčiai Lietuvoje

Lietuvoje nėra taikomas progresinis mokestis, tačiau tikrai galima įžvelgti tam tikrų niuansų, kurie jį primena, pavyzdžiui, pajamų mokesčio NPD (nėra atskiro tarifo, tačiau kuo jis didesnis – tuo mažesnis gyventojų pajamų mokestis), turto mokestis.

Lietuvoje buvo ne kartą norėta įvesti šį mokestį: kuriami įstatymai, projektai, keliami diskusiniai klausimai, kurie turėtų padėti apsvarstyti šią idėją ir bandyti įsivaizduoti jos realizavimą Lietuvoje. Nors yra daug nuomonių, kuriomis dalijasi skirtingų mokslų atstovai: ekonomistai, sociologai, psichologai, tačiau vieningo atsakymo – ar Lietuvoje progresiniai mokesčiai pasiteisintų – nėra. Tai yra praktikos reikalas, o eksperimentuoti – rizikinga. Jei kada nors ateityje būtų svarstoma progresinių mokesčių sistemos idėja Lietuvoje, tikėtina, jog daugeliui gyventojų prireiktų buhalterio patarimų ir atsakymų apie naują mokesčių reformą.

Kitos mokesčių alternatyvos?

Greta progresinio mokesčio sąvokos turbūt dažnai tenka girdėti ir regresinį bei proporcinį mokesčius. Proporcinis mokestis – tai toks mokestis, kurio tarifas yra vienodo dydžio nepriklausomai nuo mokesčių bazinio dydžio. Regresinis mokestis – tai toks mokestis, kurio mokami mokesčiai mažėja didėjant mokestinei bazei (tai yra progresinių mokesčių priešingybė). Kuris variantas geriausias? Nėra vieningo atsakymo. Lietuvoje galima rasti visus tris mokesčių tipus, kurie yra taikomi skirtingoms sferoms, tad, galima sakyti, kad optimaliausias mokesčių tipas turėtų būti priskiriamas konkrečiai situacijai bei apmokestinamajam objektui.