Kad ir kokia veikla yra vykdoma bei kad ir kokia teisinė veiklos forma yra naudojama verslui realizuoti – svarbu, kad viskas būtų legalu ir tuo pačiu, kad būtų naudojamos sutartys, kuriose partneriai sužymės svarbiausius niuansus susijusius su apmokėjimu, paslaugos teikimu ir t.t. 

Ypač daug dėmesio yra skiriama netesyboms. Kas tai? Tai yra vienas dažniausiai verslo sektoriuje naudojamų prievolės užtikrinimo būdų. Tai padeda abiems pusėms būti ramioms, kad neatitikus tam tikrų keliamų reikalavimų – viena šalis kitai šaliai turės sumokėti netesybas, kurios yra išreiškiamos nustatyta pinigine suma. Vienas iš atvejų, kai darbuotojas iki nustatyto termino negavo jam priklausančio atlyginimo, tuomet jis turi teisę kreiptis į įmonės buhalteriją ir prašyti išmokėti visą priklausomą sumą.

Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (6.258 str.) yra nurodoma, kad: “Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.” 

Jeigu norite, kad sutartyje pateiktos netesybos būtų tikrai įgyvendinamos ir tuo pačiu skatinančios kiekvienai verslo pusei laikytis tam tikrų reikalavimų –  svarbu, kad jos būtų racionalios, tai yra, nebūtų nepagrįstai didelės, tokios, kurių įmonė nebūtų gebi įgyvendinti.

Šalys iš kurių yra prašoma sumokėti netesybas gali prašyti teismo, kad jos būtų sumažintos. Sprendimo metu Kasacinis teismas kiekvienai situacijai skiria kuo daugiau dėmesio, kadangi yra daug aplinkybių, kurios lemia netesybas  ir tuo pačiu negalima laikytis vienos taisyklės, kuri tinkamai apibrėžtų visas situacijas. Tiesa, praktikoje netesybos dažniausiai siekia apie 0,02 procentų  nuo sutarties sumos, tačiau ir tai – nėra taisyklė, tik galbūt vienas racionaliausių pasiūlymų, kuris gali būti pateiktas netesybas aptariančioje sutartyje.

Grįžtant prie to, kad netesybų suma negali būti neracionaliai didelė reikia paminėti ir faktą, jog teismas gali prašyti ieškovo pagrįsti – kodėl jam turi būti priteista vienokio arba kitokio dydžio suma(ypač tokiu atveju, kai yra ji labai didelė). Tuomet dažniausiai prašoma įrodyti – kokių realių nuostolių ieškovas patyrė netesybų atveju. 

Žinoma, ne visada tai pagrįsti sunku, tačiau kur kas paprasčiau yra nustatyti racionalias sumas, kurios atitinka abiejų pusių galimybes. Ypač tokiu atveju, kai suprantama, kad pasitaikius netesyboms – nuostoliai bus minimalūs. Taip pat Lietuvos Civilinis kodeksas nurodo, kad: “Palūkanos už nuostolius (netesybas) skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita”.

Gana dažnai kyla klausimas, ar PVM yra įskaičiuojamos į nuostolius tokiu atveju, kai įvyksta netesybos? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad sutarties vertės, kai sprendžiamos netesybos, turi būti analizuojamos be PVM. 

Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties kaina ir tuo pačiu sutarties vertė yra atskiri dalykai, tad jie neturi būti gretinami. Kaina yra galutinė vertė, kuri yra gaunama pinigais už tam tikras prekes arba paslaugas, o vertė yra objekto naudingumas, piniginė išraiška, kuri yra vertinama be PVM. 

Taip pat Civiliniame kodekse yra pabrėžtina, kad “Nuostoliai apskaičiuojami ta valiuta, kuria buvo išreikšta piniginė prievolė, arba ta valiuta, kuria pasireiškia padaryti nuostoliai, atsižvelgiant į tai, kuri valiuta šalims priimtinesnė pagal bylos aplinkybes”.

Taigi, kuo aiškiau bus apibrėžtos nuostatos dėl netesybų – tuo vėliau kils mažiau ginčų, kurie gali ne tik įtraukti teismus, tačiau ir apskritai sutrikdyti tinkamą veiklos vykdymą, partnerystę, kuri net ir netesybų atveju gali išlikti stipri.

Reikalavimams dėl netesybų yra taikomas sutrumpintas senaties terminas, kuris trunka iki 6 mėnesių. Tai reiškia, kad netesybų priteisimo atveju – jos bus gaunamos ne anksčiau nei po 6 mėnesių. Taigi, tais atvejais, kai skolininkas netesybas išmoka dalimis – pirmiausia yra patariama jo sumokėtą skolos dalį užskaityti netesyboms padengti, o tik tada likusią dalį –  užskaityti kaip pagrindinę skolą.