Darbo kodeksas numato (2022-ųjų duomenimis), kad už pilnus išdirbtus metus darbuotojui priklauso ne mažiau nei 20 d.d. atostogų. Tiesa, pagal susitarimą darbdavys gali, turi teisę nustatyti ir didesnį atostogų dienų skaičių. Tam tikrais atvejais, Darbo kodeksas apibrėžia, kad atostogų dienų skaičius taip pat gali būti didinamas dėl darbo stažo, turimų vaikų, sudėtingų darbo sąlygų ir panašiai. Žinoma, dėl atostoginių skaičiavimo visada naudinga buhalterio konsultacija. Ji netgi yra būtina. Tai padeda darbuotojui ir darbdaviui geriau suprasti – kiek dar liko atostogų, susitarti – kada bus galima jas panaudoti. Tai yra naudinga abiems pusėms.

Kaip skaičiuojami atostoginiai?

Atostoginiai turi būti išmokami iki darbuotojo atostogų pradžios. Darbo kodeksas numato, kad jeigu atostoginiai nebus išmokami iki atostogų pradžios – darbuotojas įgyja teisę gauti papildomas dienas atostogų. Tiek, kiek jie buvo pavėluota išmokėti. Tiesa, tam reikia pateikti prašymą. Terminas – iki 3 darbo dienų po atostogų pabaigos.

Atostoginiai,  vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, yra skaičiuojami už tas darbo dienas, kurios “telpa” į atostogų intervalą (kai taikoma suminė darbo laiko laiko apskaita). Tai yra, kad atostogų metu “pasitaikius” nedarbo dienoms (pavyzdžiui, valstybinėms šventėms) – už jas nebus gaunama išmoka.

Atostoginiai už darbo dieną yra lygūs vidutiniam darbuotojo dienos užmokesčiui. Jis yra apskaičiuojamas pagal paskutinių trijų mėnesių iki atostogų darbo užmokestį ir išdirbtas dienas. Kuo daugiau asmuo paskutinius tris mėnesius dirbo ir kuo daugiau uždirbo – tuo bus didesnis jo vidurkis ir tuo pačiu gaunami atostoginiai. Svarbu tai, kad vertinant vidutinį darbo užmokestį – yra įtraukiami visi gauti priedai, premijos. Visgi, premijos, kurios yra gautos kaip motyvatorius dirbti našiau arba pajamos, kurios yra gaunamos natūra dėl transporto priemonės naudojimo – nėra įtraukiamos į atostoginių skaičiavimą. Taip pat reikia nepamiršti, kad biuletenis (nedarbingumas), prastova gali mažinti vidutinį darbo užmokestį. 

Planuojantiems vaiko priežiūros atostogas, ypač, kai joms “einama” 3 metams – taip pat dažniausiai rekomenduojama išnaudoti atostoginius, kadangi jie gali “nusibraukti”. Jeigu paskutinius tris mėnesius iki planuojamų atostogų darbuotojas nedirbo (pavyzdžiui, sirgo, o gal buvo prastovose…) – tokiu atveju vidutinis jo darbo užmokestis yra apskaičiuojamas remiantis pagal darbo sutartyje nurodyta užmokestį.

Kada mokami atostoginiai?

Greitai apskaičiuoti atostoginius – nėra lengva. Tam reikia laiko. Juk darbuotojas gali taikyti NPD, gali netaikyti, yra ir daugiau niuansų, kuriuos reikia įvertinti. Dėl to daugelis įmonių renkasi mokėti avansą arba atostoginius sumokėti kartu su darbo užmokesčiu. Žinoma, tai patogu ir darbuotojui, kadangi mėnesinės pajamos išlieka panašios, tad paprasčiau planuoti savo finansus.

Jeigu darbuotojas neišnaudoja atostoginių – kompensaciją už juos gali būti gaunama tik nutrūkus darbo sutarčiai, tai yra, jeigu darbuotojas išeina iš darbo. Iki tol, kol darbuotojas dirba – jis gauna išmokas tik už tas darbo dienas, kurių metu atostogavo. Taip pat reikia nepamiršti, kad darbuotojui pradėjus dirbti naujoje vietoje – atostogų jis gali prašyti tik po 6 mėnesių. Žinoma, darbdaviui sutikus – galima ir anksčiau, tai yra susitarimo reikalas, tačiau Darbo kodeksas neįpareigoja išleisti anksčiau nei po 6 mėnesių nuo darbo pradžios.  Tiesa, jeigu darbuotojas kaupia atostogas ilgiau nei tris metus – pasiekus tą “terminą” darbdavys gali atostogas, kurios yra senesnės nei 3 metai – nubraukti. Tai nėra privaloma, tačiau darbdavys turi tokią galimybę. Žinoma, senesnių nei 3 metų atostoginių tvarka turi būti taikoma vienoda visiems darbuotojams, o ne kiekvienai situacijai vis kitaip.

Kada pervedami atostoginiai?

Atostoginiai yra pervedami iki atostogų pradžios arba kartu su darbo užmokesčiu – po jų. Tai, daugeliu atvejų, yra įmonės viduje pasirenkama politika. Kai kurios įmonės taiko praktiką, jog darbuotojai gali rašyti prašymą dėl atostoginių pervedimo iki tam tikro termino.

Kiekvieną mėnesį darbdavys turi įteikti darbuotojui algos apskaičiavimo lapelį (šiuo metu jie dažniausiai būna elektroniniai ir siunčiami el. paštu). Jame matomas darbo užmokestis, sumokėti mokesčiai nuo algos, išdirbtos valandos (ypač svarbu tiems, kurie dirba pusę etato arba slenkančiu grafiku). Ši informacija labai pasinaudoja tuomet, kai norisi bent jau preliminariai apskaičiuoti – kokie bus Jūsų atostoginiai. 

Kokiais atvejais reikia skaičiuoti atidėtąjį pelno mokestį dėl atostoginių kaupinių?

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodo, kad įmonės buhalteriams taip pat reikia nepamiršti, kad Verslo apskaitos standartai apibrėžia, jog reikia taikyti kaupinius susijusius su darbuotojo atostogomis. Naudojant kaupimo principą – sąnaudos bei kiti įsipareigojimai darbuotojui turi būti registruojami apskaitoje. 

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslina, kad: “Kai dėl atostoginių kaupinių apskaičiuojant apskaitinį pelną sąnaudos įtraukiamos į vieną ataskaitinį laikotarpį, o apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną – į kitą ataskaitinį laikotarpį, kada bus apskaičiuota faktiška jų suma už darbuotojo atostogų laiką, tada pagal 24-ojo verslo apskaitos standarto 7 punktą atsiranda įskaitomųjų laikinųjų skirtumų ir apskaitoje gali būti pripažįstamas atidėtasis pelno mokestis ir atidėtojo mokesčio turtas”.