Fizinio asmens turto areštas yra vykdomas remiantis įstatymų nustatyta tvarka. Jis gali būti visiškas arba dalinis (tai yra, areštuojamos tam tikros fizinio asmens nuosavybės dalys: kurias asmuo valdo, naudojasi arba disponuoja). Galimas neribotas arba laikinas areštas iki tol, kol bus pateikti konkretūs įrodymai, sumokėtos baudos ir t.t.

Fizinio asmens turto areštas gali būti išduodamas teismo, antstolio, taip pat ir prokuroro, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei kitų institucijų arba pareigūnų, kurie yra numatyti įstatyme. Vadovaujančioji tvarkymo įstaiga, kuri yra atsakinga už turto areštų aktų registrą – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. O registro tvarkymą prižiūri Centrinė hipotekos įstaiga.

Asmuo, kurio turtas buvo areštuotas (draudžiama jį valdyti, naudoti bei disponuoti) – neturi į jį teisės nuo paskelbto akto. Jeigu nebuvo viešai arba konkrečiai tam asmeniui paskelbta – tuomet turto areštas galioja nuo šio akto įregistravimo Turto arešto aktų registre laikotarpio.

Fizinių asmenų turto arešto tipai yra:

1. Turto areštas, kuris yra atliekamas priverstinio vykdymo procese.
2. Ir turto areštas, kuris yra naudojamas tik kaip laikina apsaugos priemonė.

Pastaroji, tai yra, laikinoji apsaugos priemonė, yra taikoma tuomet, kai norisi užtikrinti sklandų teismo sprendimo vykdymą. Manoma, kad ji dažniausiai taikoma tik tokiu atveju, kai yra iškelta byla teisme. Tai nėra visiškai tiesa. Ji galioja ir tuomet, kai ieškinys nėra pareikštas, tačiau kai yra reali rizika (pavojus), kad ieškovo teisės gali būti pažeistos dėl neatsakingo atsakovo (skolininko) elgesio. Taigi, laikinas areštas padeda išvengti bet kokių papildomų nesusipratimų, nepalankaus sprendimo priėmimo, sunkinančių aplinkybių ir kitų niuansų. Pavyzdžiui, tokiu atveju, kol vyksta ginčas dėl turto – atsakovas neturės galimybės parduoti arba nuomoti NT, kadangi jis bus laikinai areštuotas. Taigi, nebus galimybės ir sumažinti turto vertę, sukelti kitų galimų netikslumų ir tuo pačiu apsaugoti ieškovo teises.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad turto arešto įgyvendinimo procedūra kinta priklausomai ir nuo areštuojamo turto tipo. Dažniausiai turtą areštuoja antstolis. Jis surašo turto arešto aktą bei detaliai aprašo areštuojamo turto techninius parametrus. Svarbu ir tai, kad antstolis negali areštuoti didesnio kiekio turto nei reikia išieškomai sumai atgauti bei vykdymo išlaidoms padengti. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai areštuojamas turtas yra įkeistas. Tokiu atveju antstolis apie tai turi kuo greičiau pranešti hipotekos kreditoriui. Kai turtas yra areštuojamas – antstolis rinkos kainomis nustato jo vertę. Tiesa, skolininkas taip pat turi teisę prieštarauti antstolio nustatytai NT vertei. Esant tokiai situacijai dažniausiai papildomai samdomas nepriklausomas ekspertas, kuris pateikia savo išvadas.

Jeigu yra norima panaikinti fizinio asmens turto areštą anksčiau nei jis bus išregistruotas – tokiu atveju reikia kreiptis į tą instituciją, kuri uždėjo areštą arba pareigūną, teismą. Kreipimosi metu svarbu pateikti tinkamai paruoštą prašymą. Svarbu, kad jau turi būti panaikintas teisinis arešto pagrindas, tai yra, grąžinta skola, pateiktas kitas turtas vietoje šio ir t.t.