Palūkanos yra mokestis už tai, kad pasiskolinome arba kiek mums pavyksta uždirbti taupant. Paprasčiau tariant, pasiskolinus iš banko yra mokamos palūkanos už tai, kad bankas suteikia paskolą. Jeigu pinigai yra laikomi taupomojoje sąskaitoje – tuomet bankas moka palūkanas Jums už tai, kad jam tarsi skolinate savo pinigus. Palūkanos yra išreikštos procentais, kurie varijuoja priklausomai nuo banko, ekonominės situacijos bei daugelio kitų veiksnių.

Nominaliosios bei realiosios palūkanos

Ekonomistai klasifikuoja nominaliąsias ir realiąsias palūkanų normas.

Nominalioji palūkanų norma

Tai yra norma, dėl kurios faktiškai susitarta. Pavyzdžiui, jeigu turite NT paskolą – tai yra norma dėl kurios susitariama, tai yra, nustatoma palūkanų vertė. Jeigu banke laikote indėlį – tai yra norma, kurią gaunate už jį. Tie, kurie turi paskolą – nominaliąją palūkanų normą moka, o tie, kurie turi indėlius – ją gauna.

Realioji palūkanų norma

Tiems, kurie skolinasi, ir tuo pačiu tiems, kurie skolina yra svarbu ne tik nominali suma, tačiau kur kas svarbiau – ką galima įsigyti už konkrečią pinigų sumą: prekes bei prekes. Infliacija veikia ekonomiką, kainos kyla, tad pagal jos įtaką pakoreguota palūkanų norma ir yra tikroji kaina, vertė, kuri gaunama skolinantis arba skolinant.

Taupymo grąža yra skaičiuojama pagal šią formulę: realioji palūkanų norma = nominalioji palūkanų norma – infliacija.

Taigi, realioji palūkanų norma yra pinigų skolinimosi kaina, kuri gali augti kartu su augančia infliacija ir tuo pačiu pinigų verte.

Būsto paskolos ir EURIBOR – kas tai yra?

Būsto paskolų palūkanų dalį sudaro dvi dalys, tai yra – pastovi bei kintama. Pastovi paskolos dalis, kuri dar kitaip yra vadinama marža – nustatoma kiekvienam klientui asmeniškai įvertinus tai, kokias pajamas jis gauna, koks NT perkamas ir t.t. Pastovi dalis išlieka tokia pati visą sutarties galiojimo laiko tarpą. Tuo tarpu kintama dalis yra apskaičiuojama naudojantis Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma, kuri dar kitaip yra vadinama EURIBOR. Ją skelbia EMMI (angl. European Money Markets Institute) ir būtent ji geriausiai atspindi trumpojo pinigų skolinimosi rinkoje kainą.

Augančios palūkanų normos

2022-ųjų metų liepos mėnesį Valdančioji taryba padidino palūkanas pirmą kartą per 11 metų. Šiuo metu apie augančias palūkanų normas ir tai, kad jos turėtų padėti bent kažkiek sumažinti infliaciją – girdima labai daug. Žinoma, tiems, kurie turi paskolas – baisu, kad jos gali išaugti taip stipriai, kad išsimokėti bus sunku. O tie, kurie laiko indėlius dažniausiai pyksta, kad jų uždarbis/palūkanos toli gražu neauga taip greitai kaip paskolos pasiėmusiems būsto paskolą.

Kodėl palūkanų normos yra didinamos? Kadangi taip centrinis bankas stengiasi palaikyti kainų stabilumą. Kai kainos ekonomikoje kyla per greitai (tai yra, infliacija tampa labai didelė) – palūkanų normų didinimas padeda susigrąžinti ją į norimą, 2 procentų, lygį. Palūkanų normos, kurios yra sutartos su bankais, kyla kartu su ECB nustatytomis palūkanų normomis. Tiesa, įtaką daro ir kiti veiksniai tokie kaip kreditų pasiūla bei paklausa.