Nedarbo situacija Lietuvoje šiek tiek varijuoja – tai paauga, tai nukrenta, tačiau daugiau mažiau laikosi gana panašiai. Lietuvos Užimtumo tarnyba (UŽT) ieško vis inovatyvesnių metodų, kurie gali padėti sumažinti nedarbą Lietuvoje, siūlo įvairius kursus, teikia subsidijas, kurios turėtų paskatinti užsiimti savo veikla.

Šiame straipsnyje aptarsime darbo rinkos tendencijas, iššūkius bei įžvalgas, kurios padės paprasčiau įvertinti nedarbo situaciją mūsų šalyje. 2023-ųjų metų sausio 1 dieną UŽT buvo registruoti 156 tūkst. gyventojų. Jie sudarė apie nepilnus 9 procentus visos šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Vidutinis siūlomas darbo užmokestis

Natūralu, kad šalies gyventojams svarbu ne tik turėti darbą, tačiau ir būti patenkintais darbo užmokesčiu, kuris yra gaunamas. Džiugu, kad kiekvienais metais tiek minimali alga (MMA), tiek vidutinis darbo užmokestis (VDU) – auga. 2022-ųjų būtent UŽT registruotose darbo vietose siūlomas vidutinis darbo užmokestis siekė apie 1 200 eurų (bruto, t.y. prieš mokesčius). Didžiausias siūlomas darbo užmokestis buvo teikiamas vadovų pozicijoms ir siekė apie 1 700 eurų (prieš mokesčius). Tam tikros sferų specialistų darbo užmokestis prieš mokesčius UŽT siūlomose laisvose darbo pozicijose siekė apie 1 400 eurų, o kvalifikuotų darbininkų apie 1 300 eurų. Mažiausias vidutinis užmokestis UŽT pateiktose laisvose darbo vietose buvo orientuotas į nekvalifikuotus darbus ir siekė apie 1 000 eur/mėn.

Kokių darbuotojų labiausiai ieško UŽT?

UŽT taip pat skelbia, tad net trys ketvirtadieniai registruotų laisvų darbo vietų yra orientuotos į kvalifikuotus specialistus. Nekvalifikuotų darbo vietų skaičius siekė apie 26 procentus. Kiekvienais metais UŽT nurodo – kokių darbuotojų reikia labiausiai, tai yra, pateikia informaciją apie daugiausia siūlomų laivų darbo vietų tam tikrose sferose.

2022-ais metais labiausiai trūko įvairių transporto priemonių vairuotojų (ypač – autobusų bei sunkiasvorių sunkvežimių). Taip pat įvairios paskirties operatorių, pavyzdžiui, maisto, darbininkų, kurie gamina dirbinius iš tekstilės bei odos, tai yra – meistrų, taip pat ir įvairios sferos statybininkų: betonuotojų, montuotojų, vidaus apdailininkų, tekintojų ir t.t. Ne ką mažiau laisvų darbo vietų buvo siūloma ir kepėjams, konditeriams, siuvėjams, elektrikams – tai yra, tam tikrų sferų specialistams. Visos išvardytos darbo sritys dažniausiai sulaukia daugiau paieškų, tai yra, daugiau įmonių kreipiasi dėl šių specialistų nei yra asmenų, kurie ieško darbo šiose sferose.

Nedarbo tendencijos

Nepaisant to, kad 2022-ieji metai tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio rinkoje buvo gana nestabilūs, visgi, galima pasidžiaugti, kad registruojamų bedarbių skaičius per metus sumažėjo apie 1,3 procento. 2022-ais metais pats didžiausias nedarbas buvo fiksuojamas šiuose Lietuvos regionuose: Kalvarija, Kazlų Rūda, Ignalina, Rokiškio rajonas, Akmenės rajono savivaldybėje. Taip pat svarbus pokytis per 2022-uosius metus yra tas, kad sumažėjo ilgalaikių bedarbių skaičius. Tam įtaką padarė ne tik įvairios UŽT priemonės, kurios yra skirtos asmeniui paprasčiau rasti darbą, tačiau taip pat ir nauji Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie yra orientuoti į asmenų, kurie ilgai ieško darbo, statuso pasikeitimą.

2023-ais metais išlieka gana panašios tendencijos, tačiau taip pat priduriama, kad kvalifikuotų darbuotojų poreikis vis dar yra kur kas didesnis nei nekvalifikuotų ir būtent rasti savo sferos specialistus tampa sunkiau.