Darbo sutartis kiekvienam dirbančiam asmeniui yra vienas svarbiausių dokumentų, teisinių formų, kuri padeda užtikrinti darbo poziciją, algą bei kitus su atliekamomis funkcijomis susijusius aspektus. Tiek ekonominė, tiek socialinė reikšmė neatsiejama nuo darbo sutarties, tad labai svarbu, kad jos ne tik būtų parengiamos patyrusių teisininkų, tačiau taip pat ir darbuotojai detaliai susipažintų su kiekvienu punktu, kuris joje yra aptariamas. Sutartyje taip pat gali būti aptariamas ir darbuotojų atleidimas. Nors dažniausiai jis yra vykdomas pagal Darbo kodeksą arba susitarimo atveju, tačiau sutartyje taip pat gali būti minimi svarbūs aspektai, kurie padeda tiek darbdaviui, tiek darbuotojui žinoti – kokios yra jų teisės bei pareigos.

Darbo sutarties nutraukimo tipai

Darbo sutarties pabaigą reglamentuoja DK (Darbo kodekso) XII skyriaus ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“. Jame akcentuojama, kad teisinės nuostatos pateiktos skyriuje yra viršesnės prieš kitus LR įstatymus bei norminius teisės aktus.

DK 124 straipsnis nurodo, kad darbuotojų atleidimas yra galimas pagal tris tipus:

1. Darbo sutartis baigiasi ją nutraukus pagal Darbo kodekso bei kitus įstatymų apibrėžtus atvejus.
2. Taip pat darbo sutartis baigiasi, kuomet yra likviduojamas darbdavys be teisių perėmėjo. Taip pat ir tokiu atveju, kai darbdavys, tai yra fizinis asmuo, miršta ir taip pat nėra jo teisių perėmėjo.
3. Trečiuoju atveju darbuotojų atleidimui yra priskirtinas paties darbuotojo mirties atvejis (pagal DK 124 str. 3 p.).

Darbo kodekse šiuo metu yra nurodyti tradiciniai darbo sutarties nutraukimo atvejai: darbuotojo atleidimas bendru susitarimu, pasibaigus darbo sutarties terminui, darbuotojo prašymu arba dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo darbuotojo.

Darbuotojų atleidimo iš darbo įforminimas

Jeigu darbuotojas yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva – privaloma apie tai jį iš anksto įspėti (rekomenduojama prieš dvi savaites, kitokie terminai nustatomi socialiai remtiniems darbuotojams). Tiesa, tokiu atveju, kai dėl atleidimo nėra darbuotojo kaltės. Tiesa, bet kuriuo atveju darbo sutartis gali būti nutraukiama tik įstatymu nustatytu pagrindu, todėl reikia laikytis tikslios dokumentacijos. Darbo sutarties pabaiga yra įforminama įsakymu. Jo metu darbuotojas yra supažindinamas su atleidimo priežastimis, pasekmėmis, pasirašomi du egzemplioriai. Nuo momento, kai yra pasirašomi dokumentai – pradedamas skaičiuoti senaties terminas, kurio metu darbuotojas gali pateikti ieškinį teismui dėl neteisėto atleidimo ir t.t.

Sutartis su darbuotoju dažniausiai nutraukiama jo paskutinę darbo dieną, tai yra, jo atleidimo dieną. Visgi, papildomai pridedama, kad jeigu darbuotojas specialiai neateina į darbo vietą, tai yra, jam priskiriamos pravaikštos – jis iš darbo yra atleidžiamas nuo pirmos neatvykimo dienos.

Atsiskaitymas su darbuotojais

Darbo kodekso 141 straipsnis nurodo, kad darbdavys privalo su darbuotoju pilnai atsiskaityti jo paskutinę darbo dieną (nebent yra kitaip susitarta). Atleidžiant darbuotoją pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 8 d., jeigu jis dirba ilgiau nei vienerius metus – jam turi būti išmokama dviejų jo VDU (vidutinių darbo užmokesčių) dydžio išeitinė išmoka. Jeigu yra dirbama trumpiau nei vienerius metus – pusės vidutinio darbo dydžio išmoka. Jeigu darbuotojas toje pačioje darbo vietoje dirba ilgiau nei 5-erius metus – jam priklauso ilgalaikio darbo išmoka. Dėl šios išmokos gavimo reikia ne vėliau nei per pusę metų kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA).