Darbuotojų, kurie dirba – įmonėse, įstaigose ir organizacijose, pagal sudarytas darbo sutartis – darbo apmokėjimas yra reglamentuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu.

Darbo kodekse yra nurodyti šie apmokėjimai:

• Apibrėžtas minimaliojo darbo užmokesčio patvirtinimas.
• Įteisinti darbo apmokėjimo organizavimo principai.
• Taip pat yra nustatomas apmokėjimas už viršvalandinį ir/arba nakties darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis.
• Pateikiamos kitos darbo užmokesčio garantijos”.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimalaus darbo užmokesčio“ nuo 2022 m. sausio 1 d. minimaliąją mėnesinę algą nustatė 730 eurų ir minimalųjį valandinį atlygį (toliau – MMA) – 4,47 euro. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) 1729,9 EUR “ant popieriaus”  arba 1087,40 EUR. „į rankas” (pirmas metų ketvirtis). Alga, kuri yra gaunama per darbo metus, taip pat lemia išmokas bei senatvės pensiją: “pensijos dydį lemia per visą karjerą sukauptas stažas, taškų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tais metais, kai išeisite į pensiją”.

Buhalterinės konsultacijos padės geriau suprasti įmonei – koks turi bazinis atlyginimas pagal MMA, kaip apskaičiuoti priedus prie atlyginimo.

Kas yra bazinis atlyginimas?

Bazinė alga gali būti apibrėžiama kaip pinigų suma, kuri yra sutarta abiejų (šiuo atveju darbdavio ir darbuotojo) nurodytu įkainiu už tam tikrą išdirbtą laiko tarpą. Bazinė alga yra fiksuota suma. Alga didėja priklausomai nuo to – kiek daugiau žmogus išdirba laiko, kokiomis dienomis (pavyzdžiui, šventėmis). O mažėja tik tokiu atveju, kai dirbama mažiau nei sutarta (pavyzdžiui, ligos atveju).

Bazinė alga valstybės tarnautojui

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais, ateinantiems metams, nustato pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydį, tarifą.

Jis yra taikomas:

• valstybės politikų pareiginėms algoms;
• bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginėms algoms;
• valstybės pareigūnų pareiginėms algoms;
• valstybės tarnautojų pareiginėms algoms;
• valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų;
• pareiginėms algoms;
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams;
• įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygiui;
• bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pareiginėms algoms;
• kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms.

Pareiginės algos turi pastoviąsias ir kintamąsias dalis. Pastoviosios dalies dydžiai yra apskaičiuojami pareiginės algos baziniais dydžiais (jie yra taikomi minėtiems valstybėms tarnautojams). Kintamoji dalis ir priemokos yra mokamos už pasiektus rezultatus. Tiesa, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, nurodo, kad:

• “pareiginės algos kintamoji dalis negali viršyti 40 % pastoviosios dalies, ir jos dydis priklauso nuo praėjusiais metais pasiektų rezultatų, vertinamų pagal vadovui ar darbuotojui iš anksto nustatytas metines užduotis ir nuo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas”;

• “pareiginės algos kintamosios dalies ir priemokų suma negali viršyti 60 % pareiginės algos pastoviosios dalies”.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija apibrėžia, kad: “Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomi 2022 metais, įstatymu Nr. XIV-709 patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis – 181 eurai”.