Skirtingose šalyse kinta suvokimas – kiek reikia palikti arbatpinigių ir tuo pačiu kam juos reikia įteikti. Lietuvoje dažniausiai įprasta juos duoti kavinių darbuotojams, asmenims, kurie teikia aptarnavimo paslaugas. Tiesa, ne visiems, kadangi kartais vadovybė pasiima paliktus arbatpinigius sau.

Ar būtina palikti arbatpinigius?

Lietuvoje ne tik nėra įstatymo, kuris nurodo, kad arbatpinigių palikimas yra būtinas, tačiau ir etiketas – vertinamas labai įvairiai. Yra šalių, pavyzdžiui JAV, kur palikti arbatpinigius yra būtina ir jeigu jų dar per mažai – kavinės darbuotojas gali grįžti prie staliuko ir pasidomėti – galbūt suklydote, kadangi padėka už aptarnavimą yra per maža.

Nerašyta, tačiau daugeliui tinkama taisyklė – palikti 10 procentų nuo sumos. Žinoma, kuo didesnė suma yra išleidžiama – tuo ir arbatpinigiai yra didesni.

Skirtingose šalyse kinta arbatpinigių palikimo procentas nuo mokamos sumos. Kelis pavyzdžius pateiksime žemiau.

• Australija, Naujoji Zelandija. Arbatpinigiai yra įtraukiami į sąskaitą, tačiau suma ne didesnė nei 10 %.
• Argentina, Kuba, Meksika, Čilė. Arbatpinigiai yra įtraukiami į sąskaitą. Suma – 10 % sąskaitos.
• JAV. Tai yra šalis, kur palikti arbatpinigius yra tiesiog būtina. Restoranuose dažniausiai siekia nuo 15 % iki 30 % užsakymo sumos.
• Vengrija. Palikti arbatpinigius nėra privalu. Tačiau jeigu norite – suma turėtų siekti apie 10 %. Duokite arbatpinigius tiesiai aptarnaujančiam personalui į rankas.
• Vokietija, Ispanija, Portugalija. Nėra jokių taisyklių. Rinkitės Jums labiausiai tinkamą padėkos už paslaugas metodą. Įprasta, kad jis siektų nuo 5 % iki 10 %.
• Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija. Skandinavijos šalyse nėra priimta palikti arbatpinigių.
• Graikija. Aukštos klasės restoranuose įprasta palikti 10–15 % išleistos sumos.

Arbatpinigių apmokestinimas

Pirmiausia reikia įvertinti, kad arbatpinigiai gali būti dviejų tipų.

• Tokie, kurie mokami aptarnaujančiam personalui tiesiai į rankas, grynais arba pervedant į jo asmeninę sąskaitą. Tuomet tai yra B klasės pajamos ir pats asmuo turi jas deklaruoti bei apmokestinus – sumokėti GPM. Arbatpinigių už darbą gavęs darbuotojas turi pats deklaruoti juos metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM311) ir joje nurodyti 70 pajamų rūšies kodą bei susimokėti 15 proc. mokestį. Tačiau nuo šių arbatpinigių nereikia mokėti įmokų Sodrai.
• Arba įmonė gali paskelbti arbatpinigių mokėjimo/surinkimo tvarką. Jie gali būti įtraukiami į valgiaraštį. Tuomet kvite turi būti tiksliai matoma – kokia suma kiekvienu kartu yra skiriama arbatpinigiams. Kadangi tai yra paslaugos dalis, jie įvardijami kaip A klasės pajamos, tad apmokestinami kaip darbo užmokestis. Tuomet nuo gautų arbatpinigių atimami mokesčiai ir asmeniui lieka apie 50 procentų gaunamų pajamų. Mokama ne tik VMI, tačiau taip pat ir VSD įmokos Sodrai.

Kalbant apie arbatpinigių apmokestinimą, VMI yra labai liberali. Tačiau matyti, kad pirmuoju atveju mokesčiai yra mažesni, tad ne veltui daugelis paslaugų tiekėjų renkasi šią opciją.

Taip pat skirtingose vietose kinta ir gaunamų arbatpinigių tarp komandos narių pasidalijimas. Dažniausiai pirmuoju atveju, kai arbatpinigiai yra įtraukiami į darbines pajamas – įmonė jas “sudeda” į vieną vietą ir dalina visiems darbuotojams tolygiai (žinoma, atskaičius mokesčius). O kai arbatpinigiai yra gaunami antruoju būdu – jie dažniausiai įteikiami kiekvienam darbuotojui asmeniškai, tad kiekvienas surenka tiek, kiek yra vertas jo aptarnavimas arba kiek pasitaikė malonių klientų. Tokiu atveju belieka sumokėti mokesčius nuo šių papildomų pajamų.

Arbatpinigių politiką visada geriausia aptarti su savo vadovu. Atsakingas verslas rinksis tą metodą, kuris labiausiai patenkina jo darbuotojų poreikius. Natūralu, kad mažesnis apmokestinimas daugeliui yra prioritetas.